Jau senovėje pastebėta, kad riešutai yra ne tik visų mėgstamas maistas, bet ir geras vaistas. Riešutai padeda išgydyti skrandžio, kepenų ir inkstų ligas. Žmonės, nuolatos valgantys riešutų, yra sveikesni, rečiau serga širdies ligomis.
Visų rūšių riešutuose yra unikalus vitaminų ir mikroelementų balansas, juose gausu baltymų, reikalingų organizmo ląstelėms. Skirtingai negu gyvulinės kilmės produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, didinančių cholesterolio kiekį kraujyje, riešutuose yra daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Be to, reikėtų atminti, jog riešutų baltymai yra stiprūs alergenai, kurie gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimas, kosulys, čiaudulys, virškinimo sutrikimas ar net anafilaksinis šokas, ypač vaikams. Stipriausiu alergenu laikomas žemės riešutų baltymas. Todėl riešutai, ypač žemės, turėtų būti pašalinti iš alergiškų žmonių mitybos raciono.
Geriausia rinktis nesūdytus ir nekepintus riešutus, tuomet organizmas pasisavins daugiausia naudingųjų medžiagų. Druskos dažniausiai ir taip valgome per daug, o kepinti riešutai netenka daug vitaminų, ypač vitamino E.
Riešutų patariama valgyti po nedaug (100-150 g per dieną), nes jie yra gana sunkiai virškinami. Riešutus patariama valgyti lėtai ir labai gerai sukramtyti.
Taip pat, vartojant riešutus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie nėra suskilę, dėmėti, pajuodę. Jei, atkandę riešutą, pajutote kartų skonį, riešuto nevalgykite - jis gali turėti pavojingų toksinių medžiagų.